- išturlyti
- 1 ištur̃lyti 1. tr. sudrumsti, užteršti (ppr. vandenį): Ištur̃lytas vanduo Š, KŽ. Šitą vandenį antys išturlijo An. Suklupo visi trys varlių išturlytą vandenį lakti rš. 2. tr. An, Ob, Dgl šnek. išpilstyti, išmakaluoti, išpliurnyti (valgant ar geriant): Ištur̃lija vaikai verėną bliūde, t. y. išpliumpoja J. Aš nebenoriu tavo ištur̃lyto viralo Slm. Pati ištur̃lijo, o paskui kitam lak! Ktk. Vaikai ištur̃lijo pusę bliūdo pieno! Jž. 3. tr. Bsg išsrėbti, išvalgyti: Delto visą bliūdelį [vaikai] ištur̃lijo Mlt. 4. tr. šnek. sugadinti, išdraskyti: Nemožna ravėt – ištur̃lysi žemę Dkk. Kad neleisi [į trobelę], iš sienų samanas ištur̃lysiu i tu sušalsi (ps.) Rš. ║ prk. išskirstyti, išdalyti: Mūsų kad ištur̃lytas buvo vienkiemis, tai ką te! Km. 5. tr., intr. ištepti, išbjauroti: Ar čia išdažė – ištur̃lijo tik Žmt. 6. refl. Š, KŽ šnek. išsiprausti, išsimaudyti: Ar jau išsitur̃lijai? Mlt. 7. tr. Dgl šnek. gaištant prastai išplauti, išmazgoti: Išturlijau rūbus upėj – bus gerai vyram Sv. 8. tr. menk. ištampyti, ištąsyti: Visų ištur̃lyta merga Š, KŽ. \ turlyti; įturlyti; išturlyti; nuturlyti; paturlyti; praturlyti; priturlyti; suturlyti; užturlyti
Dictionary of the Lithuanian Language.